Bendruomenės sklaida XVI a. ir XVIII a.

Po to, kai 1503 m. didysis kunigaikštis Aleksandras suteikė žydams visuotinę privilegiją, leidusią sugrįžti į LDK miestus, prasidėjo intensyvus jų sklaidos etapas. Žydų bendruomenių migracija vyko šiaurės rytų kryptimi, iki pat XVI a. vid. daugiausia kurtasi valstybiniuose miestuose (pvz., Naugarduke ar Pinske), ir tik vėliau – privačiuose. Iki XVI ir XVIII a. sandūros didžioji žydų bendruomenių dalis gyveno gudiškose LDK srityse. Dabartinės Lietuvos teritorijoje vis dar galiojo įvairūs draudimai, stabdantys žydų kėlimąsi iki pat XVIII a., kai privačių miestų ar miestelių savininkai patys ėmė kviestis žydus, norėdami atgaivinti po skaudžių karų nusilpusias žemes.