Žydų teisinę padėtį apsprendę privilegijos

LDK žydams didieji kunigaikščiai yra suteikę apie 10 visuotinių privilegijų. Žydų teisinės padėties reglamentavimas LDK prasidėjo nuo lokalių privilegijų Brastos ir Gardino bendruomenėms XIV a. pab. suteiktų didžiojo kunigaikščio Vytauto (žr. Vytauto Didžiojo privilegija). 1503 m. kunigaikštis Aleksandras suteikė pirmąją visuotinę LDK privilegiją žydams, kuri įgalino jų grįžimą į LDK (po 1495 m. išvarymo). Vėliau, XVII a. žydams suteiktos visuotinės privilegijos, kuriuose vienodinama gyvenimo mieste tvarka, imti taikyti krikščionims būdingi turtiniai ir globos santykiai šeimoje. Dėl krikščionių miestiečių ir žydų ekonominės konkurencijos privilegijose imta reguliuoti šių grupių santykius. Visuotinės privilegijos išskyrė žydus iš krikščioniškosios aplinkos, o lokaliosios aptarė vietos aktualijas, žydų vietą būtent krikščioniškoje erdvėje. 1646 m. Vladislovas Vaza suteikė paskutinę visuotinę privilegiją žydams, kuri įtvirtino žydų „visuotinių laisvių“ sąvadą, galiojusį iki pat ATR subyrėjimo XVIII a. pab.